Viktorija Gaspariūnaitė, VšĮ „Socialinė iniciatyva“, teikiančios socialinę pagalbą jaunimui ir bendruomenėms, įkūrėja ir vadovė, kuri savo patirtimi ir įžvalgomis dalinsis konferencijoje

„Socialinio verslo diena 2021“, atkreipia dėmesį, kad pandemijos pradžioje jaunimas greitai prisitaikė ir išnaudojo technologijas, dalis net džiaugėsi, kad nereikia eiti į mokyklą. Vėliau jaunuoliai pajuto gyvo bendravimo su bendraamžiais stoką, jiems trūko neformalaus buvimo su draugais, bendrų veiklų. Tai ypač būdinga jaunuoliams, kurių šeimose emocinė atmosfera nėra labai gera. Mat mokykla, laiko leidimas su draugais, buvo būdas pabėgti nuo slegiančios namų kasdienybės.

Vilniaus universiteto (VU) Psichotraumatologijos centro mokslininkai atliko apklausą, kurioje dalyvavo 13–18 metų paaugliai. Tyrėjai išsiaiškino, kad 4 iš 5 studijos dalyvių dėl pandemijos susidūrė su mokymosi sunkumais, daugiau nei pusė teigė patiriantys sunkumų bendraudami su bendraamžiais, o maždaug 1 iš 4 respondentų nurodė, jog susiduria su problemomis šeimoje.

„Po karantino jaunuoliams, o ir visiems mūsų visuomenės nariams, reikia iš naujo mokytis gyvai bendrauti. Juk bendraujant nuotoliniu būdu, galime nerodyti savo veido, nesakyti vardo, išlikti anonimiškais. Jaunuoliai jau dabar mokosi, kaip gyvai bendrauti su draugais, su naujais žmonėmis, kartu jie mokosi būti atviresniais, išreikšti savo emocijas“, – kaip jaunuoliai adaptuojasi popandeminėje realybėje pasakoja V. Gaspariūnaitė.

Jos mintis iliustruoja ir UNICEF atlikta apklausa, kurioje dalyvavo apie 15.000 jaunuolių iš Europos ir Centrinės Azijos. 56,4 proc. respondentų nurodė, kad COVID-19 pandemija turėjo neigiamos įtakos jų mokymuisi. Tyrime akcentuojama, kad per karantiną mokykloms užvėrus duris, dar labiau išryškėjo socialinė skirtumai, sumenko jaunuolių tinkamos mitybos įgūdžiai.

Paaugliams reikia autonomijos, kad jie formuotųsi kaip asmenybės, jaustųsi laisvi ir mokytųsi rizikuoti, tačiau kartu jaunuoliams būtinas švietimo sistemos suteikiamas saugumas. Pandemijos įkarštyje uždarius mokyklas, šis sprendimas sukėlė priešingą rezultatą, t. y. buvo apribota ne tik jaunuolių laisvė, bet kartu jie neteko ir saugaus uosto, kurį teikė švietimo įstaigos. Vietoj to jaunuoliai buvo uždaryti tėvų namuose, sutriko įprasta jų gyvenimo rutina, išnyko galimybės užsiimti daugeliu įprastų veiklų.

Daugiau įžvalgų ir diskusijų, kokį poveikį jaunimui padarė pandemija ir kaip jaunuoliai gali įveikti COVID-19 mestus iššūkius, lapkričio 18 dieną virtualioje nemokamoje konferencijoje „Socialinio verslo diena 2021“ diskutuos socialiniai verslininkai, socialinės politikos formuotojai bei ekspertai.

Konferencijos temas pristato socialiniai lyderiai, dirbantys su pažeidžiamų grupių žmonėmis įvairiose bendruomenėse. Šį kartą daugiausia dėmesio skiriama šioms grupėms: LGBTQ+, jaunimui, moterims, senjorams, vaikams, pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams. Renginyje dalyvaus socialinio verslo kūrėjai ir ekspertai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Šiaurės šalių, Bulgarijos ir Lenkijos.

Konferenciją organizuoja VšĮ „Geri norai LT“. Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.

„Socialinio verslumo dienos 2021“ programą galite perskaityti ir registruotis galite čia. Konferencija yra nemokama.