Geros istorijos: ,,Būk su manimi”
Pavasarį šalies gyventojų kasdienybę sujaukęs karantinas Všį ,, Būk su manimi’’ vadoves Jolitą Butkienę ir Almantę Karpienę paskatino pradėti labdaros veiklą Mažeikių, Akmenės ir Skuodo rajonuose. Net 24 organizacijos savanoriai stokojantiems rajono gyventojams dalina maisto produktus bei drabužius. Labdarai netinkama ar neišdalinta tekstilė perdirbama, o gaminiai – parduodami. Kalbamės su VšĮ „Būk su manimi“ vadovėmis J. Butkiene ir A. Karpiene.
Kaip pradėjote labdaringą veiklą?
Almantė: Labdaros veiklą pradėjome tik šių metų vasario mėnesį. Tąkart iš kitos Mažeikiuose veikiančios organizacijos sulaukėme pasiūlymo priimti dalį jiems paaukotų rūbų. Gavome 8 tonas tekstilės gaminių, kuriuos išdalinome stokojantiems, o likučius panaudojame maišelių, šluosčių, prijuosčių, kaukių gamybai.
Jolita: Supratome, kad labdaringos veiklos poreikis Mažeikių rajone yra labai didelis. Daugelis vargstančių šeimų pagalbos nesulaukia. Šis poreikis ypač padidėjo karantino metu, todėl savo veiklą aktyviai tęsiame ir stengiamės padėti kuo daugiau žmonių.
Kokią pagalbą suteikiate rajono gyventojams?
Jolita: Savanoriai ir savivaldybės darbuotojai padeda susisiekti su pagalbos prašančiomis šeimomis, kurioms parūpiname rūbų ir maisto. Neabejingų įmonių, gyventojų ar ūkininkų paaukotus maisto produktus surenkame ir išdaliname tiems, kam labiausiai reikia.
Antrojo karantino metu, ypač sugriežtinus jo sąlygas, pagalbos poreikis išaugo apie pusantro karto. Prieš Kalėdas turime aplankyti apie 70 šeimų ir joms pristatyti įvarių maisto produktų. Pagalbą teikiame ne tik šeimoms, bet ir senyvo amžiaus žmonėms, kuriems šiuo metu reikia padėti apsipirkti, papildyti telefono sąskaitą ar sumokėti už sunaudotą elektros energiją.
Almantė: Kita mūsų veiklos sritis – tekstilės perdirbimas. Kiekvieną mėnesį surenkame apie 8 tonas rūbų, kuriuos išdaliname arba perdirbame. Šią veiklą pradėjome, nes norime kuo mažiau nepanaudotos tekstilės išmesti. Todėl visa tekstilė, kuri patenka į mūsų rankas, yra panaudojama ar išrūšiuojama. Turime patalpas Mažeikiuose, kur rūbus ir tekstilę priimame bei išdaliname. O pačių pagamintus tekstilės gaminius parduodame.
Kaip ruošiate tekstilės gaminius?
Almantė: Šiuos gaminius padeda paruošti mūsų organizacijai priklausančio vaikų dienos centro ,,Ten, kur širdis” vaikai ir jų seneliai. Vaikai iškerpa sagas, užtrauktukus, padeda ardyti mezginius, o kartu su močiutėmis mokosi tekstilę sudygsniuoti. Močiutės, kurios dienos centre lankosi reguliariai, gaminius siuva, mezga ir paruošia pardavimui.
Jolita: Gaminame ir parduodame labai įvairius gaminius. Pvz., prijuostes, megztas kojines, kaukes, pirkinių ar dovanų maišelius, paklotus augintiniams parduodame įvairiose prekybos vietose ir kalėdinėse mugėse Mažeikių rajone. Per šiuos metus pardavėme apie 250 vienetų įvairių gaminių ir gautas pajamas investavome į tolimesnių veiklų vykdymą. Pirkome siūlus, virbalus, vašelius, įsigijome lygintuvą, taip pat pajamas naudojame patalpų išlaikymui.
Ar tvarumas yra populiarus jūsų bendruomenėje?
Jolita: Tvarumas ir aplinkosauga mums yra svarbios temos, apie kurias, deja, čia kol kas nedaug kalbama. Susiduriame su įvairaus amžiaus žmonėmis, kurie apie ekologiją bei tvarumą nežino ar šias temas ignoruoja. Stengiamės su bendruomenės nariais kalbėtis apie klimato kaitą ir tvarumą, taip pat suteikiame daugiau žinių šiomis temomis.
Almantė: Daug žmonių vis dar nežino greitosios mados sukeliamo poveikio aplinkai. Pvz., mados industrija atmosferą išleidžia 10% visos žmonijos išmetamų CO2 dujų, kurios sukelia šiltnamio efektą, ir užima antrąją vietą pagal vandens sunaudojimo kiekį visame pasaulyje. Todėl tvari mada vienija vis daugiau žmonių visame pasaulyje. Naudotų rūbų pirkimas ar dėvėjimas šiuo metu dažnai siejamas su finansiniu nepritekliumi, todėl svarbu šį požiūrį keisti. Matome, kad keitimasis dėvėtais rūbais ar jų pirkimas populiarėja ir užsienyje, ir Lietuvos didmiesčiuose. Norime, tvarios mados tendencijas diegti ir mūsų bendruomenėje.
Kuo naudinga ši socialinė iniciatyva?
Jolita: Iš praktikos galime pasakyti, kad kartais be mūsų pagalbos ir ryšių atokesnėse vietose gyvenantys žmonės nebūtų gavę jiems priklausančios pagalbos.
Tokių atvejų padaugėjo per karantiną. Manome, kad esame tarpininkai tarp žmogaus ir valstybinių institucijų.
Almantė: Sakoma, kad yra Vilnius ir yra visa Lietuva. Socialinės iniciatyvos regionuose yra reikalingos būtent todėl, kad atsvertų sostinėje susitelkusių galimybių ir iniciatyvų gausybę. Pagalbos centrų ir socialinių iniciatyvų gausėjimas regionuose reikštų didesnę tikimybę žmogui sulaukti pagalbos.
Kodėl skiriate savo laiką šiai labdaringai veiklai?
Almantė: Šis darbas veža! Galimybė bendrauti ir galimybė kažką pakeisti veikia kaip stipriausia energija. Mano artimieji mato, kiek daug atiduodu šiai veiklai. Šis darbas sunkus, bet suteikia daug laimės.
Jolita: Socialinė veikla mane lydi nuo vaikystės, tad „Būk su manimi“ yra mano svajonės išsipildymas ir sunkaus darbo vaisius. Šis darbas suteikia daug galimybių bendrauti, nuolat tobulėti ir mokytis.