„Jauni žmonės atranda socialinį verslą intuityviai, ir kaip parodė renginio metu užduodami klausimai labai aktyviai ieško galimybių. Laikas socialinį verslą atrasti ir jaunimo darbuotojams, pedagogams, neformalaus ugdymo specialistams – jie gali būti tie vedliai, kurie paskatins, nukreips, įkvėps“, – įsitikinusi vieną iš renginio organizatorių VšĮ „Geri norai“ vadovė Jurgita Ribinskaitė-Glatzer.

Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė Viktorija Bražiūnaitė džiaugiasi renginio sėkme: „Esu tikra, kad jaunimas į socialinį verslą pažiūrės kitu kampu – kaip į veiklą, kurioje gali realizuoti savo talentus ir sukurti pozityvius pokyčius. Socialiniai verslininkai, spręsdami visuomenei arba mus supančiai aplinkai aktualius klausimus, realizuoja save, nes mėgaujasi savo darbu ir tiki tuo, ką daro. Tuo įsitikinome klausantis jaudinančių ir įkvėpinančių istorijų iš Lietuvos ir kitų šalių. Tikiuosi, kad po šio renginio panašiai mąstančių atsiras dar daugiau, o įkvėpti išgirstų istorijų išdrįs pradėti savo veiklą. O mes asociacijoje ir toliau telksime panašiai mąstančius žmones, stengiamės vieni kitus palaikyti ir įkvėpti. Ir labai tikimės tinkamo dėmesio iš naujos Vyriausybės, nes be jos palaikymo ir tinkamos teisinės socialinio verslo aplinkos sunku tikėtis mūsų visų sėkmės“.

„Versli Lietuva“ socialinio verslo projektų vadovė Aušra Pulauskaitė akcentavo socialinio įstatymo svarbą. 2019 m. parengtas įstatymo projektas jau pasiekė finišo tiesiąją – dokumentą svarsto paskutinis Seimo komitetas. Jeigu bus pritarta, liks tik paskutinis žingsnis – balsavimas Seime.

Bendradarbystės centro „Spiečius“ Kėdainiuose koordinatorė Sandra Barzdienė pasakojo apie 7 Lietuvoje įkurtus „Spiečius“, kuriuose pradedantieji verslininkai gali gauti nemokamas mentoriaus paslauga ir mentoriaus pagalbą. Todėl svajojantiems pradėti socialinį verslą S.Barzdienė rekomendavo pirmiausia išsiaiškinti, kur tame regione yra įsikūręs „Spiečius“.

VšĮ „Mokinio karjera“ įkūrėjas vaikų namuose užaugęs Remigijus Jakštys dalinosi patirtimi, kas jam padėjo siekiant karjeros, kuri prasidėjo dar mokykloje. Jaunas verslininkas patarė būsimiems kolegoms daug mokytis, skaityti, domėtis. Darbinės patirties, kurios įprastai reikalauja darbdaviai, R.Jakščio teigimu, galima įgyti savanoriaujant. Labai svarbu dar tebesėdint mokyklos suole užsibrėžti sau tikslą ir konkretų terminą, kada norėtumėte jį pasiekti. Tam reikės sukurti verslo planą. Remigijus pataria išklausyti suaugusiųjų, tėvų ar mokytojų, patarimus, nes jauniems žmonėms labai svarbu turėti mentorių, kad nereikėtų mokytis iš savų klaidų.

„Young Innovation Hub“ įkūrėja Sissa Pagels pasidalino savo asmenine patirtimi: būdama 18-metė mergina iš Švedijos kaimiškos vietovės, kurioje socialinio verslo sąvoka taip pat nėra plačiai žinoma, įkūrė jaunimo bendradarbiavimo ir verslumo organizaciją. Dirbdama šiame centre džiaugiasi matydama ateinančius su idėjomis jaunus žmones, kurie mentorių ir bendraminčių pagalba 1-ų ar 2-ejų metų laikotarpyje patys įkuria socialinio verslo organizacijas. Renginio viešnios iš Švedijos nuomone, svarbiausia yra bendradarbiavimas, atvirumas ir drąsa galimybėms ir iššūkiams.

VšĮ „Socialinė iniciatyva“ įkūrėja Viktorija Gaspariūnaitė pasakojo apie savo patirtį Pasvalio rajone, vadovaujantis šūkiu: „Jaunimas – jaunimui“. 14-29 metų amžiaus komandos nariai, turintys psichologo ar socialinio darbuotojo išsilavinimą vyksta į vietas, kur gyvena jauni žmonės ir padeda jiems organizuoti įvairias veiklas. „Tos kelios valandos su jaunimo komandos nariais kartą per savaitę būna didelė atgaiva jaunuoliams, kurie neretai namuose turi priešišką aplinką, kur girtaujama ar net smurtaujama“. Vienas didžiausių pasiekimų, pasak V. Gaspariūnaitės, kai mokyklą palikusį jaunuolį vėl pavyksta sugrąžinti į mokyklos suolą.

Renginio dalyviai pasižiūrėjo filmą „Kas yra kas: Lietuvos socialiniai verslai“. Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė Viktorija Bražiūnaitė informavo, kad filmas bus patalpintas viešai asociacijos facebook paskyroje. O taip pat pakvietė į dar vieną renginį apie socialinius verslus „Socialinio verslo plėtra: darnios ir tvarios visuomenės link“, kuris vyks lapkričio 26 d.

Daug įkvepiančių jaunų socialinių verslų istorijų galima rasti www.100forchange.org

„My CupCup“ įkūrėja Valdonė Šuškevienė dalinosi patirtimi kuriant daugkartines alternatyvas vienkartiniam plastikui. Tai labai aktuali iniciatyva kavos mėgėjams, nes vienkartiniai kavos puodeliai sudaro milžinišką atliekų kiekį. Verslininkė paminėjo ir laukiančius iššūkius, tai ir konkurencinė verslo aplinka, nemaži kaštai bei gana lėta plėtra. „Vienkartinės pakuotės yra per pigios, tad turėtų būti daugiau ekonominės motyvacijos rinktis daugkartines“, – pastebėjo V.Šuškevičienė.

„Creative shock“ projekto vadovė Aistė Jaudegytė pasakojo studentų iniciatyvas skleidžiant žinią apie socialinį verslą. Pasak lektorės, ilgą laiką socialinis verslas asocijavosi su išmalda, labdara, tokį požiūrį būtina keisti. Tai yra daroma organizuojama tarptautinius konkursus, kuriuose jau yra dalyvavę 10 tūkst. studentų iš skirtingų pasaulio šalių visuose žemynuose.

Lietuvos „Junior Achievement“ direktorė Andželika Rusteikienė pastebėjo, kad nors apklausos rodo, jog tik 50 proc. mokinių žino, kad yra socialinis verslas, bet situacija keičiasi, progresas yra: „Mokiniai sužino apie jį mokydamiesi vyresnėse klasėse, džiugina, kad šia tema domisi mokytojai“.

Junior Achievement jaunosios bendrovės „Paauglystė be streso“ įkūrėjai kauniečiai mokiniai Nedas Vedeckas ir Neda Čivilytė papasakojo apie jų įkurtą internetinį tinklapį, kurio pagalba paaugliai galėjo anonimiškai pasidalinti savo problemomis ir gauti atsakymus iš psichologų, sveikatos specialistų ir socialinių darbuotojų. Nedas pasakoja, kad jų konsultantai – suaugę, aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės padeda jiems neatlygintinai, nes labai palaiko ir skatina tokią jaunų žmonių iniciatyvą.

„Paauglystė be streso“ komanda šiuo metu intensyviai kuria programėlę, kurios pagalba paaugliams bus dar paprasčiau gauti atsakymus. „Bus ir forumas, ir daugiau informacijos apie stresą, kaip jį valdyti. Kol kas programėlė bus skirta paaugliams, bet ateityje galvojam ir apie pagalbą vyresniems“, – ateities planais dalinasi N. Vedeckas. Jis tvirtai žino, kad kokį verslą besukurtų, jam vienas svarbiausių dalykų bus pagalba kitiems žmonėms.

Kauno kolegijos Verslo centro vadovė Ramunė Bagočiūnaitė, kalbėdama apie socialinį verslą Lietuvos aukštojo mokslo studijų darbotvarkėje, akcentavo verslumo ugdymą. „Verslumas, socialinės vertės kūrimas ir tinkamas valdymas – tai svarbiausi sėkmės faktoriai“, – teigė R. Bagočiūnaitė.

Verslo koučerė, pokyčių fasilitatorė, darbo-privataus asmeninio gyvenimo balanso propaguotoja Rita Bajarūnė akcentavo, kaip svarbu socialiniame versle uždirbti pelną, nes tik tada yra galimybė reinvestuoti į socialines paslaugas.

„Galime tik pasidžiaugti, kad socialiniame versle jaunimas randa prasmę, jiems vis svarbiau tampa kurti poveikį visuomenėje ir jį plėsti. Daugėja žmonių, norinčių panaudoti savo verslumą geresniam pasauliui kurti, tikimės, kad šios dienos konferencija ne vienam šios dienos renginio dalyviui bus įkvėpimas atsakingai ateičiai“, – renginį apibendrina VšĮ „Geri norai“ vadovė Jurgita Ribinskaitė-Glatzer.

RENGINIO PARTNERIAI:

VšĮ „Geri norai“

Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje

Lietuvos socialinio verslo asociacija

Maltos ordino pagalbos tarnyba

VšĮ „LIETUVOS JUNIOR ACHIEVEMENT“

Renginys yra projekto „NVO įsitraukimas į valstybės valdymą socialinio verslumo srityje“ dalis. Juo siekiama skatinti aktyvų ir kokybišką NVO įsitraukimą į socialinio verslo politikos formavimą bei įgyvendinimą. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.